wishlist

• Stalo žaidimas “Race for the Galaxy” bei jo papildymai
• Butas
• Įdomus darbas, kurį dirbdamas galėčiau pragyventi
• Naujas stalinis kompiuteris
• Spausdintuvas. Su prijungimu per LAN arba WLAN. Spalvotai spausdinantis. Veikiantis su Linux
• Stalo žaidimas “Power Grid”
• Vilnonės kojinės
• …

Kosmosas. Žaidimai.

Mėgstu pažaisti kompiuterinius žaidimus. Patinka man mokslinė fantastika. Labai patiktų kompiuteriniai žaidimai kosmoso tematika, bet… Paprasčiau turbūt būtų surašyti, kas ne taip ir ko pasigendu. Taigi…
1. Garsas kosmose nesklinda. Galėtų būti bent jau galimybė išjungti garso efektus ten, kur jų neturėtų būti.
2. Nepaisomi ir kiti įvairūs fizikos dėsniai. Na nėra kosmose atmosferos, kodėl dažniausiai skraidoma taip, tarsi ji būtų?
3. Strateginiuose žaidimuose judėjimas erdvėje stipriai apribojamas. Dažniausias apribojimas yra judėjimas plokštumoje. Trimatėje erdvėje ribojamas taško, į kurį norima judėti, pasirinkimas, nes leidžiama rinktis tik objektą link kurio judama. O gal aš noriu padaryti hiperšuolį į atvirą kosmosą kur nors už priešo matomumo ribos ir pastatyti kosminę stotį kokiam nors tikslui. Trimatė erdvė turi būti trimatė ir judėjimo joje apribojimai turi būti logiškai pateisinami, o ne “niekas ir taip ten neskristų” principu.
4. Visatoje yra visokių galaktikų ir visokių darinių. Nereikia pilnos simuliacijos, bet nereikia visko suploti į 2D, sustabdyti planetas ar padaryti, kad viena žvaigždė turi vieną planetą, kaip kad dabar darosi populiaru. Kiekviena žvaigždė gali turėti (ar visai neturėti) įvairų skaičių planetų, planetos turi savo judėjimą, kinta atstumai. Tai nėra neįmanoma realizuoti. Reikia tik daugiau pagalvoti, kaip padaryti visatą realistiškesne ir kaip realizuojamas jos tyrinėjimas, planetų kolonizavimas ir kita.
5. Gal ir nebūtina realizuoti realaus laiko mechanizmo kaip Sins of a Solar Empire, nors vienokia ar kitokia realizacija tikrai nepakenktų, bet gi galima padaryti ėjimus bent jau sinchroninius kaip yra padaryta Lost Empire: Immortals. Tai tinka strategijoms apskritai.

Aš džiaugiuosi tomis naujovėmis, kurios atsiranda šiame žanre. Technologijų medžiai auginami tikrai neblogi. :) Kai kurie didesni, kai kurie mažesni, bet visi savaip įdomūs. Visada smagu, kai yra galimybė koreguoti ar kurti rases, erdvėlaivius ir t.t. Norėtųsi, kad kada nors pasirodytų tikrai kruopščiai nulipdytas žaidimas, kuriame būtų sujungtos visos geriausios šio žanro žaidimų savybės ir skirta daugiau dėmesio žaidėjo galimybių žaidime praplėtimui bei tam tikro lygio realistiškumui.

Filmų sąrašas

Sudėjau nemažą dalį žiūrėtų filmų ir serialų į sąrašą, tad dabar nuoroda šone apie mano matytus filmus šį bei tą pasakys.

Pirmadienio pastebėjimai

Kiekvienas kartas, kai pakeliame balsą, yra dar vienas pralaimėjimas.
Kuo daugiau kalbi, tuo mažiau tavęs klausosi.
Kuo garsiau šauki, tuo mažiau tave girdi.
Visgi kartais vienintelis šansas būti išgirstam yra imti ir išrėkti, tačiau toks beviltiškumo akivazdoje atliktas veiksmas retai kada pasiteisina.

Don’t download this song

Kaip tik klausiausi “Weird Al” Yankovic dainos “Don’t download this song”. Priminė visus tuos korporacijų verkšlenimus, kaip juos visus skriaudžia piratai (ne ne, ne tie, kur laivus apiplėšinėja, kas jau savaime yra jėgos panaudojimas tame veiksme, o visi mes, kurie nors kartą esame bent į kasetę iš radijos įsirašę kokią nors dainą). Stipriai rekomenduoju pasižiūrėti vaizdo klipą, kuris prieinamas ne taip mėgiamo ir populiaraus Youtube dėka, o visai kitos svetainės. Youtube nusprendė, kad “This video is not available in your country due to copyright restrictions.”, suprask ne tau, Martynai, mėlynas dangus. Ne lietuviams piratams, kurie moka naudotis Firefox ir jo priedais. Tik ne Youtube. Dainos tekstą galima rasti daug kur, kad ir pirmoje po ranka pasitaikiusioje svetainėje.

P.S. oficiali “Weird Al” Yankovic svetainė, kur galima sužinoti daugiau apie jo parodijas.

Ir ateina laikai neregėti

Prieš kelias dienas netyčia aptikau blogo įrašą apie tai, kuo ketina užsiimti LANVA. Pradžioj buvau šokiruotas, kad kažkas apskritai gali bandyti prasukti tokį dalyką. Bet tai pasirodo dar nieko tokio. Štai vakar Alfa.lt pateikė straipsnį, kuriame duomenų apsaugos inspekcija parodo, kad Lietuvoje duomenų apsauga kaip tokia visai negalioja, nes pagal jų žodžius galima suprasti, kad yra legalu rinkti duomenis apie žmogų tiesiog šiaip, pagalvojus, kad jis gali būti potencialus nusikaltėlis. Bet mes nepasiduosim. Lietuvoje patrioto akto internetui nereikia. Paskaitykite nezinau.lt mintis apie tokius VDAI atsakymus.

Laimė, meilė ir dievas diskutavo apie…

Ar galima diskutuoti tarpusavyje nesusitarus dėl sąvokų, kurias naudojame diskusijoje? Kaip? Ko verta tokia diskusija? Tokie pokalbiai man panašūs į tokius pokalbius, kaip misteris X panelei Z pasakė, kad pažįstamo pažįstamo draugo sesers pusbrolis Y pasakė tą ir aną. Visiška beprasmybė. Kasdien galime išgirsti diskusijas, kartais aršias, apie dalykus, kurių bendro suvokimo nėra. Nuolat kalbame apie laimę, laisvę, demokratiją, dievą, meilę ir daugybę kitų dalykų, kad ir galbūt smulkesnių, nuolat ginčijamės arba linksime pritardami, bet net nepagalvojame, ką visa tai reiškia. Keisčiausia tai, kad niekas net nesivargina suvienodinti prieš diskusiją ar jos metu sąvokų, kurias naudojame ir kurios yra per daug abstrakčios, kad galima būtų kliautis bendru jų supratimu.

Užčiaupk mane (2004)

Užčiaupk mane
Užmušk brutaliai mano
      klyksmą beveidį

Venomis grosiu aš peiliais
 įrėšiu randus išskaptuosiu
  istorinį melą
   smegenų žievėje
    užauginsiu erškėtrožių krūmą
     plaikstantis vėliavoms
      ant patriotiško kraujo
       šlakstysiu pasąmonės
        kliedesius

Užmušk mane
Užčiaupk mano
      cypiančią tylą

Įkalsiu įsitikinimo vinį
    į lengvatikio kryžių
    į širdį uždususią nuo pasaulio cinizmo
  Taip kaip
 Tikėjimo
Žodis

Anapus tvoros

Žmogui, manau, būtų pravartu permąstyti gyvenime jo naudojamas sąvokas. Ne tam, kad galėtum aiškiai pasakyti, kas yra, pavyzdžiui, laisvė, bet tam, kad galėtum pasakyti, kas tai nėra. Gali ateiti netikėtų minčių. Suvokimas, kodėl ir ką darai, kodėl ir ką daro kiti. Ne absoliutus, bet ne tai svarbu. Svarbiausia sau iškelti gerus klausimus. Kodėl autobuso vairuotojas vairuoja autobusą, o ne sustoja, išlipa ir eina į parkelį pavaikštinėt? Negali atsakyti, kad, na štai jis autobuso vairuotojas, todėl mat ir vairuoja, o ne išsidirbinėja. Nes vairuotojas ne robotas. Žmogus gi. Pasirenka kaip elgtis pats. Štai imtų ir pasielgtų šitaip, oi kiek nuostabos būtų aplinkiniams. Paskui pykčio. Esame įpratę, kad dauguma dažniausiai labai tvarkingai paklūsta sukurtai ar susikurtai sistemai, veikia pagal jos dėsnius ir ją palaiko. Nesakau, kad sistema yra kažkoks monstras. Yra gerų sistemų. Blogai yra nuovokos praradimas, kai nebesupranti savo dalyvavimo sistemoje, nesupranti to prasmės ir savo pasirinkimo galimybės. Žinoma, gerai yra protingai pasverti, kas labiau apsimoka – būti kažkokios konkrečios sistemos dalimi ar nebūti, paklusti ar nepaklusti, palaikyti ar griauti. Tik visada reikia suvokti aplinką, mokėti ją įvertinti, mokėti pasirinkti. Kad paskui nereiktų likus anapus tvoros širsti, kad visą gyvenimą buvai aklas ir kurčias, kad nematei, ką darai su gyvenimu. Savo. Kitų.

Į šviesų rytojų…

…visi plodami rankutėmis ir skanduodami josios vardą paskui mūsų dalią Grybauskaitę eisime. Ir sudegs liepsnose ta maža dalis eretikų, kurie nesuprato valdžios vyrų ir moterų linksmumo beigi tautos entuziazmo žengiant Grybauskaitei į LR prezidento postą, kurie nesuvokė geležinės ledi juodu diržu skleidžiamos vilties lietuvių tautai.